Ekspertai: nerimas dėl finansinio nestabilumo mažėja

Vykęs karantinas ne tik apribojo  asmeninę laisvę  fiziškai judėti, tačiau palietė ir emociškai. COVID-19 sukėlus ekonominį nestabilumą ir pokyčius darbo rinkoje, žmonės dėl savo finansinio stabilumo pradėjo jausti nerimą, kuris gali išaugti iki depresijos ar nuolatinių nerimo priepuolių. Todėl svarbu pastebėti, kad matant atsigaunančios ekonomikos ženklus – vartojimo stabilizavimąsi, kasdienių įpročių sugrįžimą į vėžes, atitinkamai ir gyventojų nuotaikos tampa optimistiškesnės.

Verslo psichologė, konsultacijų ir mokymų bendrovės „Triple O Consulting” partnerė Laura Rimkutė pastebi, kad įvedus karantiną daugelis jautė didelį emocinį nerimą, tačiau šiuo metu situacija jau kitokia ir nerimo lygis ženkliai sumažėjo arba visai išnyko.

Pavyzdžiui, pandemijos metu keturių universitetų – „Northeastern“, „Harvard“, „Northwestern“, ir „Rutgers“ nuolat atliekamo nacionalinio tyrimo dėl COVID-19 įtakos JAV gyventojų psichologinei savijautai naujausi duomenys rodė, kad daugiau nei ketvirtis šalies gyventojų (27 proc.) savo savijautą nurodo tokiame diapazone, kuris būtų laikomas vidutine arba sunkia depresijos forma. Italijoje psichologų atliktas tyrimas atskleidė, kad aštuoni iš dešimties italų teigia, kad jiems reikalinga psichologinė pagalba, norint įveikti pandemiją bei daugiau žmonių kreipėsi į psichologus, siekiant įveikti atsiradusį emocinį spaudimą dėl fizinio atsiribojimo ir finansinio nestabilumo.

Tuo tarpu Lietuvoje VU psichologų atliktas tyrimas parodė, kad beveik 30 proc. respondentų savo jaučiamo streso lygį kovo mėn. vertino gana stipriai arba labai stipriai, o balandžio gale – gana stipriai arba labai stipriai stresą jaučiantys nurodė apie 24 proc. tyrimo dalyvių.

„Saugumas – vienas iš pagrindinių mūsų poreikių. Jei finansinė situacija kelia daug rūpesčių, tai gali tiesiogiai atsiliepti mūsų savijautai. Tačiau gali būti ir atvirkščiai – įvairūs tyrimai rodo, kad esant prastai psichologinei sveikatai, prastėja ir finansinė padėtis. Dėl to finansų planavimas, laikymasis susiplanuoto biudžeto ar kitos priemonės gali padėti jaustis ramiai, užtikrintai ir išlaikyti tinkamą emocinę sveikatą“, – sako L. Rimkutė.

Pasak vartojimo paskolų banko „TF Bank“ Lietuvoje vadovo Šarūno Dmukausko, šiuo laikotarpiu ypač svarbu objektyviai įvertinti savo pajamų tvarumą – ar pajamos stabilios, kaip stipriai priklauso nuo rinkos situacijos bei pokyčių darbo rinkoje. „Vartojimą galime kontroliuoti tik patys, tačiau pajamos tiesiogiai priklauso ir nuo rinkos situacijos, išorinių faktorių. Kiekvienas turime įvertinti galimus pajamų pokyčius ir kokią įtaką tai gali turėti mūsų mokumui. Tik tai padarius, įsivertinti galimybes ir naudas dėl naujų finansinių įsipareigojimų ar galimų pokyčių jau esamuose finansiniuose įsipareigojimuose“, – pastebi Š. Dmukauskas.

Stebimas sugrįžimas į finansines vėžes

„Karantino pradžioje sulaukėme daugiau užklausų dėl „įmokų atostogų“, tačiau vėliau prašymų skaičius nuosekliai mažėjo. Svarbu pabrėžti – kad visgi labai maža dalis „TF Bank“ klientų nusprendė pasinaudoti šia galimybe, o pasinaudojusieji atsakingai laikosi mokėjimų grafikų, – tendencijomis dalijasi Š. Dmukauskas. – Tiek prieš karantino įvedimą, tiek dabar daugiausia užklausų sulaukiame dėl kreditų vartojimo reikmėms. To priežastis, kad gyvenimas nesustojo ir žmonės sugrįžta prie prieš karantiną suplanuotų pirkinių, vasarą ir rudenį numatytų remontų, arba susiduria su aplinkybėmis, kai atsiranda nenumatytos išlaidos, kai skubiai reikalingas sprendimas. Dabartinė situacija rodo, kad birželio mėnesį vartojimo paskolų paklausa stabiliai auga ir jau sugrįžome į iki karantino įvedimo buvusį lygį“.

Finansų specialistas taip pat pastebi, kad karantino metu žmonės buvo laikinai atidėję didžiųjų pirkinių įsigijimą, tačiau karantinui baigiantis vėl prie jų sugrįžo. „Gyventojai atidžiau planavo savo kasdienes išlaidas, todėl smulkių paskolų, kurios dažniausiai naudojamos įprastoms mėnesio išlaidoms padengti, paklausa sumažėjo. Pasibaigus karantinui stebime sugrįžimą prie didesnių pirkinių, kurių įsigijimas buvo atidėtas“, – teigia Š. Dmukauskas.

Psichologė: turime „mokyti“ save, kaip elgtis neįprastose situacijose

Psichologė pastebi, kad didžioji dauguma žmonių jau susitaikė su apskritai ilguoju periodu pasikeitusiu gyvenimo ritmu. „Pradžioje beveik visus mus ištiko šokas ir žmonės tikrai jautė didelį nerimą, o dabar dauguma atsipalaidavo ir išmoko gyventi naujomis sąlygomis. Viskas pamažu stoja į savo vėžes, ypač pasibaigus karantinui“, – sako L. Rimkutė.

„Apskritai kalbant apie finansinį saugumą, „Eurostat“ duomenimis, lietuviai nėra aukštose pozicijose pagal turimas santaupas: Europoje taupiausi yra švedai, o Baltijos šalyse geriausiai taupyti sekasi estams. Bendrai vertinant, stebima tendencija, kad industrinėse šalyse žmonės, išaugus pajamoms, nepradeda leisti daugiau pinigų, jų daugiau atsideda taupymui. Tuo tarpu besivystančiose šalyse, uždirbus daugiau, gyventojų išlaidos irgi padidėja, t. y., žmonės nepuola uždirbtų pinigų atsidėti, o juos leidžia“, – teigia verslo psichologė.

Psichologė pataria kiekvienam neužmiršti mokytis neįprastoje situacijoje, tokioje kaip karantinas ar po karantino, grįžtant į labiau įprastas vėžes, išlikti ramiems ir stengtis ieškoti pozityvumo. „Net ir pasibaigus karantinui, turėtume dažniau priminti sau džiaugtis tuo, ką turime, pagalvoti, ką gero gali suteikti naujos aplinkybės. Svarbu nesikoncentruoti į baimes ir į viską nežiūrėti tik pro negatyvią prizmę. Išlaikyti pozityvumą padeda sąmoningas darbas su savimi, savo mintimis. Judėjimas, buvimas gamtoje, laiko praleidimas su gerai nusiteikusiais žmonėmis – tai puikūs būdai norinti išvengti įtampos ir nepriimti skubotų sprendimų. „Išėjus“ iš karantino reiktų tik sustiprinti domėjimąsi finansais, didinti savo finansinį raštingumą ir ugdyti stiprią motyvaciją pakeisti savo padėtį ilgalaikiame kontekste. Tai padės padaryti būtinus pokyčius, siekiant ramaus perėjimo į pokarantininį gyvenimą ir kitokią realybę“, – pataria L. Rimkutė.