Sukčiavimo mastai Lietuvoje kasmet auga – vien 2025 metais prarastos sumos jau viršijo 10 milijonų eurų. Sukčiai tampa vis išradingesni, todėl svarbu žinoti jų naudojamas schemas ir kaip nuo jų apsisaugoti. Šiame puslapyje dalinsimės tikromis mūsų klientų istorijomis – kad galėtumėte pamatyti, kaip realiai veikia sukčiai, kokius metodus jie pasitelkia ir ko verta vengti. Tikime, kad mokantis iš kitų patirties galima apsisaugoti geriau ir priimti saugesnius finansinius sprendimus.
INVESTICINIS SUKČIAVIMAS
Tai apgaulinga veikla, kai siūlomos fiktyvios investicijos, žadant greitą ir didelį pelną. Dažniausiai reklamuojamos užsienyje registruotos įmonės (pvz., Vanuatu, Belize), siūlančios investuoti į akcijas, Forex, žaliavas, auksą ar kriptoturtą.
Požymiai:
- Įkyrūs skambučiai iš tariamų brokerių, dažnai rusų kalba.
- Skatinimas veikti skubiai, nukreipimas į nesaugias svetaines.
- Prašoma prisijungimo prie banko ar asmens duomenų.
- Pradžioje siūloma investuoti mažą sumą, vėliau – vis daugiau.
Realios istorijos:
„Gavau pasiūlymą investuoti į Forex valiutų rinką. Iš pradžių pati įnešiau savo pinigų, investavimas atrodė sėkmingas – sąskaitoje vis augo suma. Bet kai norėjau tuos pinigus išsiimti, manęs paprašė papildomai sumokėti įvairius mokesčius. Tikėdamasi atgauti investicijas, pasiėmiau paskolų iš kelių bankų. Platforma atrodė labai profesionali, todėl nesupratau, kad bendrauju su sukčiais". Moteris, 69 metų.
„Facebook’e užsiregistravau į tariamą investavimo pamoką. Netrukus susisiekė „konsultantas“ ir įtikino investuoti beveik 9 000 €. Tam net pasiėmiau paskolą, kad galėčiau investuoti daugiau. Iš viso sudėjau apie 20 000 €, ir tik tada supratau, kad tai buvo sukčiai.“ Moteris, 47 metų.
DUOMENŲ VILIOJIMAS
Sukčiai apsimeta banko darbuotojais ar policijos pareigūnais, siekdami išvilioti asmens ar mokėjimo duomenis. Jie naudoja el. laiškus, SMS, skambučius ar socialinius tinklus, pateikia netikras svetaines ir prašo įvesti kortelės informaciją.
Požymiai:
- Skambučiai per „Viber" ar kitus kanalus, prisistatant banko darbuotoju.
- Įbauginimas dėl tariamos sąskaitos atakos.
- Prašymas įdiegti nuotolinio valdymo programą („AnyDesk").
- Nurodymai paimti paskolas ar pervesti pinigus „apsaugai".
Realios istorijos:
„Man paskambino per Viber žmogus, prisistatęs banko darbuotoju. Jis išgąsdino sakydamas, kad mano sąskaita atakuojama ir kad turiu paimti paskolą, kitaip visi pinigai bus pavogti. Patikėjau jo žodžiais ir dariau, ką jis liepė, kol galiausiai supratau, kad tai buvo sukčiai.“ Vyras, 64 metai.
„Man paskambino asmuo, prisistatęs banko darbuotoju, ir pasakė, kad mano duomenims gresia pavojus. Vėliau susisiekė tariami policininkai, liepė bendrauti rusiškai ir įsidiegti „AnyDesk“. Sukčiai perėmė mano telefoną ir mano vardu sudarė paskolas trijuose bankuose. 10 000 € išsigryninau ir perdaviau taksistui, likusi suma buvo pervesta sukčiams. Tik tada supratau, kad visa tai buvo apgaulė.“ Moteris, 56 metai.
PINIGŲ SUSIGRĄŽINIMO SUKČIAVIMAS
Nusikaltėliai taikosi į asmenis, kurie jau buvo apgauti anksčiau. Jie apsimeta teisininkais ar finansų institucijų darbuotojais, siūlydami „padėti“ susigrąžinti prarastus pinigus. Dažniausiai prašoma pateikti asmeninius duomenis arba sumokėti tariamą mokestį.
Požymiai:
-
Skambučiai iš „finansų skyriaus“ ar „teisininkų“.
-
Prašymas atsisiųsti nuotolinio valdymo programą.
-
Reikalavimas sumokėti „mokestį“ už pinigų grąžinimą.
Realios istorijos:
„Jau anksčiau buvau nukentėjęs nuo investicinių sukčių. Rugsėjo pradžioje man paskambino tariamas Finansų skyrius ir pasiūlė padėti susigrąžinti prarastus pinigus. Mane įkalbėjo susikurti naują banko sąskaitą, atsisiųsti nuotolinio valdymo programą ir bendrauti per Telegram. Vykdydamas jų nurodymus, į naują sąskaitą persivedžiau savo santaupas ir paėmiau kelias paskolas - iš viso apie 23 500 €. Galiausiai viską pervedžiau į kriptovaliutas. Jie tikino, kad pinigai jau „grąžinti“ ir reikia tik palaukti. Kai paskambino tikras bankas ir pranešė apie rezervuotus pinigus bei papildomą mokestį, supratau, kad sukčiai dingo.“ Vyras, 57 metai.
„Anksčiau buvau susidūręs su investiciniais sukčiais. 2025 m. rugpjūtį gavau skambutį iš tariamos įmonės, žadančios padėti susigrąžinti pinigus. Jie paprašė atlikti identifikaciją - skanavau asmens dokumentą ir fotografavausi. Vėliau sužinojau, kad mano vardu taip buvo sudaromos kredito sutartys. Supratau, kad tai dar viena apgaulė.“ Vyras, 58 metai.
KAIP APSISAUGOTI NUO SUKČIŲ?
-
Nespauskite įtartinų nuorodų el. laiškuose, SMS ar socialiniuose tinkluose.
-
Nepasitikėkite pasiūlymais užsidirbti greitai – greito ir nerizikingo pelno nėra.
-
Nutraukite pokalbį, jei jis kelia įtarimų, ypač jei pašnekovas jus skubina.
-
Būkite budrūs, jei su jumis kalbama ne lietuviškai.
-
Visuomet tikrinkite el. pašto adresus ir svetainių nuorodas.
-
Prieš investuodami, patikrinkite platformos licencijas Lietuvos banko svetainėje.
Jei įtariate sukčiavimą – sustabdykite visus veiksmus ir nedelsdami susisiekite su savo banku. Jei pinigai jau pervesti – kreipkitės ir į policiją.
